- įvesdinimas
- įvẽsdinimas sm. (1) NdŽ, KŽ 1. J → įvesdinti 3: Po įvẽsdinimo ji jau kiekvieną sekmadienį ateina į bažnyčią Gs. | prk.: Tikru savo įvesdinimu į lietuvių literatūrą laikau pasirodymą žurnale „Vaivorykštėje“ V.Myk-Put. | refl.: Po įsivesdinimo pablogėjo jos sveikata rš. 2. → įvesdinti 5: Juodu nesutiks ant įvesdinimo kalbos A1884,144. Ankstus įvesdinimas krikščionybės ir apšvieta bus išnaikinę religiškas nuomones pagonystos Vokietijoje J.Šliūp. Tegul kunigai prisideda prie įvesdinimo į polemiką reikalaujamos etikos V.Kudir. \ vesdinimas; apvesdinimas; atvesdinimas; įvesdinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
